Loading ...
Loading ...
Loading ...
Ruošiama duona labai jautriai reaguoja į tempe-
ratūrą ir drėgmę. Esant dideliam karščiui, naudokite
vėsesnius skysčius. Ir atvirkščiai, jei šalta, pieną arba
vandenį reikia pašildyti (niekada neviršijant 35 °C
temp.). Naudojami skysčiai turi būti drungni, t. y.
maždaug 20–25 °C temp. (išskyrus itin greitai kepa-
mai duonai, kai didžiausia temperatūra turi būti nuo
35 iki 45 °C temp.).
Kartais naudinga patikrinti ir minkomos tešlos
būklę: ji turėtų sudaryti lygų kamuolį, prasidedantį
nuo keptuvės sienelių.
- jei į tešlą buvo įmaišyti ne visi miltai, įpilkite šiek tiek
vandens,
- jeigu tešla per šlapia ir kimba prie sienelių, gali tekti
įbert dar šiek tiek miltų.
Tokius pataisymus reikia atlikti labai pamažu (vienu
metu ne daugiau kaip 1 šaukštą) ir prieš tęsiant ste-
bėti, ar jau pagerėjo.
Dažnai klaidingai manoma, kad pridėjus daugiau
mielių duona labiau iškils.
Pridėjus per daug mielių, duonos struktūra bus silpna,
ji labai pakils ir kepdama sukris. Tešlos būklę galite
nustatyti taip: prieš pat kepdami palieskite ją pirštų
galiukais – tešla turėtų šiek tiek priešintis, o pirštų
galiukai palengva panirti.
Praktinis patarimas
dro 1000 g stačiakampės keptuvės ir 750 g apvalios keptuvės svorio naudodami specialius miltų
mišinius duonai, sviestiniams pyragaičiams arba pusryčių duonai. Pridėjus avižų, sėlenų, kviečių bakterijų,
rugių arba grūdų, duonos kepaliukas bus mažesnis ir sunkesnis. Maišymo metu sijojami miltai taip pat turi
poveikį – kuo daugiau nemaltų miltų (t. y. kuo daugiau apvalkalo jie turi), tuo mažiau kils tešla ir tuo duona bus
tankesnė. Parduotuvėse taip pat galite rasti paruoštų kepti duonos mišinių. Naudodami šiuos mišinius, vado-
vaukitės gamintojų nurodymais. Paprastai pasirenkama programa priklauso nuo naudojamo ruošinio.
Pavyzdžiui, rupių miltų duona kepama pagal 3 programą.
Cukrus: naudokite baltąjį, rudąjį cukrų arba medų. Neberkite nerafinuoto cukraus arba cukraus gabalėlių.
Cukrus – mielių maistas, suteikiantis duonai gerą skonį ir pagerinantis rudą plutelės spalvą. Cukraus negalima
pakeisti dirbtiniais saldikliais, nes mielės su jais nereaguoja.
Druska: druska maistui suteikia skonio ir reguliuoja mielių aktyvumą. Ji negali susiliesti su mielėmis. Įbėrus
druskos, tešla sutvirtėja, tampa kompaktiškesnė ir per anksti neiškyla. Ji taip pat pagerina tešlos struktūrą. Ber-
kite įprastą valgomąją druską. Nedėkite stambių druskos gabalėlių arba druskos pakaitalų.
Mielės: kepėjo mielės yra įvairių formų: šviežios nedideliais kubeliais, džiovintos ir aktyvios, drėkintinos arba
džiovintos, staigaus poveikio. NAUJA: dabar galima įsigyti skystų mielių. Jos parduodamos nedideliuose
maišeliuose, kuriuos galima laikyti šaldytuve.
Jas galima pilti tiesiai į miltus. Šviežios mielės parduodamos prekybos centruose (kepinių arba šviežių gaminių
skyriuose), tačiau šviežių mielių galite įsigyti ir iš vietinės kepyklos. Kad ir iš kur būtų, mieles reikia dėti tiesiai į
duonkepio keptuvę su kitomis sudedamosiomis dalimis. Nepamirškite šviežių mielių sutrinti – jos geriau ištirps.
Tik aktyvias džiovintas mieles (parduodamas mažomis granulėmis) prieš maišant reikia sudrėkinti drungnu van-
deniu. Temperatūra turėtų siekti apie 37 °C, jei mažesnė – tešla nelabai gerai iškils, jei didesnė – mielės praras
kildinamąją galią. Laikykitės nurodyto kiekio ir nepamirškite pakeisti mielių kiekio pagal jų formą (žr. žemiau
pateiktą atitikmenų lentelę).
Džiovintų, šviežių ir skystų mielių atitikmenys pagal kiekį/svorį/tūrį:
Džiovintos mielės (šaukšteliai) 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5
Šviežios mielės (g) 9 13 18 22 25 31 36 40 45
Skystos mielės (ml) 13 20 27 33 38 47 54 60 67
Kepimo milteliai: juos reikia naudoti tik kepant tortus, netinka naudoti kepant duoną. Naudojant savaime išky-
lančius miltus, kepimo miltelių dėti nebereikia.
Priedai (alyvuogės, kiaulienos gabaliukai ir kt.): galite šiek tiek suasmeninti receptą – pridėkite norimų sude-
damųjų dalių, tačiau stenkitės:
- papildomas sudedamąsias dalis (ypač trapius, pvz., džiovintus vaisius), pasigirdus pyptelėjimui,
- kiečiausias sėklas (pvz., linų arba sezamų) įmaišyti pačioje minkymo proceso pradžioje, kad įrenginiu naudo-
tis būtų lengviau (pvz., paleidžiant su uždelsimu),
- kruopščiai nusausinti šlapias sudedamąsias dalis (alyvuoges),
- šiek tiek pamiltuoti riebokas sudedamąsias dalis – jos geriau susimaišys,
- nepridėti per daug sudedamųjų dalių, ypač sūrio, šviežių vaisių ir daržovių, nes jie gali paveikti tešlos kilimą,
- smulkiai sukapoti riešutus, nes jie gali prasiskverbti pro kepalėlio struktūrą ir sumažinti aukštį.
132
Loading ...
Loading ...
Loading ...